Estetinė Odontologija. Dantų papuošalai

Tarp Afrikos genčių paplitęs paprotys dantų spalvą keisti dažant juos juodai ar raudonai, prieš tai išėsdinus dantų emalį citrinos sultimis. Tai – asmenybės brandos etapo, gyvenimo įvykio ar išskirtinės padėties tarp kitų gentainių išraiškos būdas. Senosios Afrikos ir Australijos aborigenų tautos buvo įsitikinusios, kad balti dantys liudija priklausymą gyvūnų pasauliui, todėl savo dantis ne tik margindavo išdegintomis anglimis, bet ir smailindavo juos specialiai tam skirtais aštriais įrankiais.

Jau antrą dešimtmetį Europoje vis labiau populiarėja dantų puošyba specialiomis tatuiruotėmis bei „deimantais“. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, šis susidomėjimas balansuoja ties smalsumo ir praktinio išbandymo riba, ypač jaunimo tarpe.

Šiais laikais visi siekiantys išsiskirti iš minios turi galimybę dantis puošti specialiais papuošalais. Tam gydytojai odontologai siūlo Europos Sąjungoje pagamintus ir sertifikuotus įvairių dydžių ir formų papuošalus. Teisingai prižiūrint dantis bei burnos ertmę šie papuošalai nekenkia dantų emaliui, nepažeidžia dantų ir neturi jokio šalutinio poveikio.

Žmogui būdinga siekti įsivaizduojamo tobulumo, išbandyti tai, kas nauja. Medicinos požiūriu sveiki dantys, kruopščiai prižiūrimi ir valomi, nereikalauja jokių kitų “priedų”. Tačiau įprotis puošti dantis iš metalo ar kristalų pagamintais juvelyrikos dirbiniais vis populiarėja. Jais taip pat galima paslėpti ir nedidelius priekinių dantų nekariozinius defektus: pigmentines ar fluorozines dėmes, emalio hipoplazijas.

Dantų papuošalai gali būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Trumpalaikiai dažniausiai būna pagaminti iš specialiai apdirbto popieriaus ar plastmasės ir priklijuoti ant danties paviršiaus laikosi maždaug parą. Ilgalaikiai papuošalai gaminami iš metalo ar jo lydinių. Lietuvoje populiarūs maži, skaidrūs cirkonio akmenukai. Šie, priešingai nei auksiniai papuošalai spindi. Papuošalai, klijuojami ant danties paviršiaus, labai gerai priglunda ir yra beveik nejaučiami.

Kosmetiniai dantų papuošalai yra labai ploni – vos 0,5mm storio. Todėl jaučiami jie būna tik kelias pirmąsias dienas. Vėliau jie neturėtų sukelti jokio diskomforto jausmo nei valgant, nei kalbant ar valant dantis.

Dantų technikos laboratorijose tikri deimantai įliejami į dirbtinį danties vainikėlį, vėliau padengiami bespalvės keramikos sluoksniu. Ši technika taikoma tik naudojant tikrus deimantus, nes cirkonio kristalai neatlaikytų technologinių procesų temperatūros.

Dantų puošimas ilgalaike juvelyrika atliekamas odontologijos kabinetuose. Tam taikomos dantų plombavimo technikos, labai panašios į įprastines. Pirmiausia dantys kruopščiai nuvalomi ir nupoliruojami, galiausiai emalis išėsdinamas specialia rūgštimi tam, kad  rišamoji medžiaga kuo ilgiau laikytųsi. Kiekvienu atveju odontologo pareiga patarti pacientui, kurį dantį geriausia puošti. Tai galėtų būti jau plombuotas dantis, vieta, pažeista įgimto danties kietųjų audinių struktūros nevienalytiškumo, pigmentinių dėmių arba fluorozės.

Jokiu būdu negalima puošti nesveiko, ėduonies pažeisto danties. Papuošalų nepatartina tvirtinti ir esant dantenų pakitimams, dantų akmenims, burnos gleivinės ligoms. Auksiniai kosmetiniai papuošalai gali netikti tiems, kurių burnos ertmėje yra kitų metalų.

Klijuojami papuošalai laikosi apie vienerius metus. Papuošalui nukritus dažnai lieka plonas klijuojančiosios medžiagos sluoksnis, kuris lengvai odontologo nupoliruojamas atliekant fluoro lako aplikaciją ir taip remineralizuojant danties paviršiaus struktūrą. Tačiau jei pacientas geria daug kavos ar dažnai rūko, kontrastas bus ypač ryškus. Tokiu atveju yra rekomenduojama balinti visus dantis.

Svarbu nepamiršti – norint, kad dantų puošmena kuo ilgiau nenukristų, svarbu ypač kruopščiai rūpintis burnos higiena ir kontroliuoti mitybos įpročius. Vengdami rupaus maisto ir neliesdami papuoštų dantų rankomis, gražia ir spindinčia šypsena galėsite džiaugtis ilgą laiką.